Kalbos balso prevencija

LNA tęsia "Kalbos balso prevencijos "programos 2005 2007 metų programos vykdymą. 2007 metais numatomas seminaras apie užkimimo ligas ir diagnostiką. Apie tai plačiau galite rasti PRAVARTU ŽINOTI /BALSO PREVENCIJA.

Sveikas balsas

Pats gražiausias yra kiekvienam įprastas balsas, atitinkantis žmogaus amžių ir lytį. Nereikėtų mėgdžioti kitų balsų, bet išsiugdyti sau patogų, maloniai skambantį balsą. Lavinamas ir treniruojamas balsas, tampa žymiai stipresnis, platesnio diapazono.

Sveiko balso savikontrolė

• malonus, amžiui ir lyčiai įprasto skambesio balsas;
• pats asmuo ar aplinkiniai neatžymi balso pokyčių;
• sveikos gerklos - sveikas balsas.

Balso aparatas

Balso aparatas – organai ir sistemos balsui kurti

Balso aparatą sudaro keturios dalys:

• energetinė (trachėja, bronchai, plaučiai ir kvėpavimo raumenys, krūtinės ląsta, diafragma ir pilvas);
• balso generavimo ( gerklos su balso klostėmis);
• balso rezonavimo (burnos, nosies, nosiaryklės ertmės, prienosiniai ančiai, galva, krūtinės ląsta, vidinės ryklės aktyvi veikla);
• artikuliavimo (lūpos, dantys, liežuvis, apatinis žandikaulis, kietasis ir minkštasis gomuriai, liežuvėlis, ryklė).

Balsas susidaro gerklose, kur pagrindinį vaidmenį atlieka balso klostės. Jų sudėtyje yra balso raištis ir balso raumuo, jas dengia gleivinė, o tarpas tarp klosčių vadinamas balso plyšiu. Moterų balso klosčių ilgis 18-20 mm, vyrų 20-24 mm. Normaliai kvėpuojant tarp balso klosčių būna 4-5mm plyšys.  Tariant, kalbant ar dainuojant balso klostės susiglaudžia, o iškvepiamas oras virpina balso klostes ir taip susidaro balsas. Tai vadinama fonacija - valingas ir sudėtingas procesas. Todėl balso aparatas yra tampriai susiję ir reguliuojami smegenų žievės. 

Rezonatoriai - balso aparato vietos, pripildytos oro ir galinčios virpėti. [14]

Yra viršutiniai ir apatiniai rezonatoriai. Apatiniai rezonatoriai: krūtinės ląsta, poklostinė erdvė. Viršutiniai rezonatoriai: burnos ertmė, nosis, nosiaryklė, prienosiniai ančiai (svarbiausi –žandiniai ir kaktiniai), ryklė, galva.

Gebėjimas subalansuoti viršutinių ir apatinių rezonatorių veiklą, išugdo geriausias balso savybes: skambumą, lakumą, paslankumą, vientisumą, laisvumą ir ištvermingumą.

Balso pradas - tai fiziologinis balso susidarymo momentas. Pagal balso klosčių susiglaudimo būdą ir iškvepiamo oro stiprumą skiriami trys balso pradai: minkštasis, kietasis ir su oro nuotėkiu (kai kurie autoriai jį vadina aspiruotuoju).

Minkštasis balso pradas – tai fiziologinė garso pradžia, kai vienu metu susiglaudžia balso klostės, prasideda iškvėpimas ir pasigirsta garsas.  Balsas yra minkštas, skambus, malonaus tembro, jame daug obertonų (atspalvių).

Kietasis balso pradas – kai pirma susiglaudžia balso klostės, o paskui pasigirsta balsas. Garsas yra pernelyg rėksmingas, energingas, nemalonus, dažnai čaižus. Šnekant juo dažniausiai sutrinka balsas: atsiranda klosčių mazgeliai, įtampos disfonija, vestibuliarinių (netikrųjų) balso klosčių vyravimas ar kiti balso sutrikimai.

Balso pradas su oro nuotėkiu, kai pirma šiek tiek nuteka oro, paskui nepakankamai sandariai besiglausdamos balso klostės išgauna balsą. Dažnai balsas girdimas su pertrūkiais. Primena duslųjį ch.

 Užkimimą gali sąlygoti

Užkimimas – balso kokybės sutrikimas, pablogėjimas. Jis gali būti įgimtas ar įgytas gyvenimo eigoje. Įvairūs balso sutrikimai sutinkami vaikų amžiuje, susiję su netinkamu balso vartojimu (rėkimu), balso lavinimu muzikinio ugdymo kolektyvuose, infekcinių židinių (kariozinių dantų, adenoidų, lėtinio tonzilito) negydymu. Priklausomai nuo priežasties užkimimas gali prasidėti staiga ar palaipsniui, būti nežymus ar ryškus. Kartais jį gali lydėti karščiavimas, sutrikęs rijimas ar net kvėpavimo sutrikimas, kuomet sunku įkvėpti. Užkimimo priežastimi gal būti įvairios uždegiminės bei neuždegiminės ligos. Dažniausiai užkimimas išsivysto kaip peršalimo ligos tąsa ir neretai praeina savaime. Užsitęsęs užkimimas dažniausiai būna lėtinės gerklų ligos (lėtinio laringito, balso klosčių darinių, funkcinių gerklų ligų, balso klosčių paralyžių, gerklų vėžio) pasekmė.

Kada kreiptis dėl užkimimo?

Užkimimui užsitęsus daugiau nei 2 savaites, pacientą būtinai turi apžiūrėti gydytojas otorinolaringologas ar foniatras (gerklų ligų specialistas). Taip pat reikia kreiptis į gydytoją kai pasireiškia balso nuovargis balsinio krūvio metu, nutrūksta balsas, atsiradus krenkštimui, kosuliui, dusuliui. Vaikų balso sutrikimai paprastai gydomi balso higiena, balsinio krūvio apribojimu, tėvų ir vaikų logopediniu ar fonopediniu mokymu bei motyvavimu.

Burnos higiena

(rauošiama)